18-oje Knygų mugėje pirmą kartą skaitytojui pristatyta knyga „Pradedu verslą. Ką privalau žinoti?“

Mažųjų bendrijų privilegijomis džiaugiasi neilgai

Prieš dvejus metus naujai steigiamam verslui buvo leista burtis į mažąsias bendrijas (MB). Tokia teisinė forma suteikė galimybę verslą pradėti ne tik be pradinio kapitalo, tačiau ir buvo taikomos labai didelės mokestinės lengvatos. Vis dėlto smulkusis verslas gana greitai persitvarkydavo į uždarąsias akcines bendroves (UAB), o šiemet sumažėjus lengvatų apimčiai rimtai verslo pradžioje dvejojama dėl MB steigimo.

Kaip portalui tv3.lt sako bendrovės „Teisės ir finansų sprendimai“ direktorė Laura Gavėnaitė-Čeberekė, 2013 metais dauguma MB formą rinkosi dėl to, kad nereikėjo investuoti 10 tūkst. litų, o vėliau rinkosi dėl taikomų lengvatų. Šiuo metu lengvatos nebegalioja arba galioja su išimtimis.

Mažosios bendrijos praranda populiarumą

Praėjusiais metais šalies verslininkai įsteigė trečdaliu mažiau mažųjų bendrijų nei 2013-aisiais, tačiau išaugo uždarųjų akcinių bendrovių populiarumas, jas verslo kūrėjai steigė 6% dažniau.

Kito pelno mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymas

Įmonėms, kurių veikla priklauso nuo sezoniškumo, o didžioji dalis pajamų gaunama tam tikru laikotarpiu, taip pat įmonės, kurioms patogesnis mokestinis laikotarpis, sutampantis su patronuojančios įmonės mokestiniu laikotarpiu, dažnu atveju, norėdamos optimizuoti veiklą,  pasinaudoja galimybe pakeisti mokestinį laikotarpį

Deklaracijų pateikimo terminas gali būti pratęstas

LR Mokesčių administravimo įstatymas nustato, kad mokesčių deklaracijos turi būti pateiktos įstatymo nustatytais privalomais terminais. Visgi neretai praktikoje susiduriama su nenumatytomis aplinkybėmis, kuomet asmenys neturi jokių galimybių laiku pateikti deklaracijas. Tokiu atveju nepelnytai pamirštama, kad tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais deklaracijų pateikimo terminus mokesčių administratorius gali pratęsti, taip išvengiant baudų, susijusių su deklaracijų nepateikimu.

Mažosios bendrijos pertvarkymas

thumb.66eb884bf200caa

Mažoji bendrija (MB) yra ypač patogi forma verslui pradėti, tačiau šiam įsibėgėjus ima lįsti ir kai kurie jos trūkumai: sudėtinga pritraukti investuotojų ar pelnyti verslo partnerių pasitikėjimą. Todėl vis daugiau savininkų ryžtasi pertvarkyti įmones į uždarąsias akcines bendroves (UAB) ar renkasi kitas teisines formas.

Nuo 2012 metų rugsėjo 1 d. verslui buvo suteikta galimybė savo idėjoms įgyvendinti išbandyti naują verslo vykdymo formą - mažąją bendriją. Mažųjų bendrijų savininkai, sėkmingai startavę mažosios bendrijos pavidalu, dabar jau gali drąsiai vardinti šios teisinės formos privalumus ar trūkumus. Vieniems tai buvo puiki galimybė mažesniais kaštais pradėti vystyti smulkų verslą, kiti gi, startavę su mažąja bendrija, pasiekė tam tikrą verslo vystymosi stadiją, kuri pareikalavo išaugti iš mažosios bendrijos marškinių ir pasimatuoti didesnius, - uždarosios akcinės bendrovės apdarus.

Konfidenciali informacija ir jos apsaugos būdai įmonėse

Laura Gavėnaitė-Čeberekė/ Juristas

1. Kas laikytina įmonės konfidencialia informacija

Komercinės paslaptys ir konfidenciali informacija

Konfidencialios informacijos apsaugos būtinybė įmonėje kyla verslo santykiuose teikiant ar perkant paslaugas, sudarant ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis su verslo partneriais, klientais ir pan. Visgi viena rizikingiausių sričių, kur konfidencialią informaciją siektina itin apsaugoti yra darbo teisiniai santykiai. Darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su konfidencialia įmonės informacija, teikiantys paslaugas įmonės klientams ir susipažinę su jų finansiniais duomenimis, įmonės vadybininkai formuojantys įmonės rinkodaros strategijas, kurios kuria įmonei konkurencinį pranašumą, turėtų aiškiai suvokti konfidencialios informacijos įmonėje reikšmę o įmonės vadovai - užtikrinti, kad konfidenciali informacija, jos sąrašas bei saugojimo tvarka būtų įtvirtinti vidiniais teisės aktais, su kuriais darbuotojai būtų pasirašytinai supažindinami.

Įstatinio kapitalo mažinimas – galimybė išmokėti akcininkams lėšų

aktualijosEiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime tvirtinamas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys, skirstomas paskirstytinasis bendrovės pelnas (nuostoliai). Be to, tik eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, kai yra patvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir paskirstytas paskirstytinasis bendrovės pelnas, gali būti priimtas sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų.

Įstatinio kapitalo mažinimas gali būti vienas iš būdų išmokėti akcininkams lėšų. Kitaip tariant, alternatyva dividendams, ypač jei pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstytinasis pelnas lygus nuliui ir dividendų išmokėjimas negalimas. Tiesa, pagal teisės aktus dividendais bus laikomos ir atitinkamai apmokestinamos tos akcininkų gautos lėšos, kurios išmokėtos mažinant bendrovės įstatinį kapitalą, sudarytą ne iš bendrovės akcininkų įnašų.

Juridinio asmens dalyvių (akcininkų) asmeninė atsakomybė kreditoriams

aktualijosPopuliariausia Lietuvoje juridinio asmens teisinė forma, kurią pasirenka steigėjai, kurdami verslą, yra uždaroji akcinė bendrovė. Ir neatsitiktinai. Prieš steigdami įmonę, steigėjai įvertina, kokią atsakomybę teks prisiimti vykdant veiklą ir kokia galima rizika jų laukia.

Norint juridinį asmenį įsteigti minimaliomis investicijomis, dažniausiai renkamasi tarp individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės teisinių formų. Tačiau aplinkybė, kad uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo (skirtingai nei individualios įmonės, kur įmonės savininkas už įmonės prievoles atsako savo asmeniniu turtu neribotai) nusveria daugumos steigėjų pasirinkimą, kad steigiamos būtent šios teisinės formos įmonės.

Dėl išeitinių išmokų mokėjimo

aktualijos2011 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo LR darbo kodekso 140, 141 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1702 (Žin., 2011, Nr. 146-6848). Šiuo įstatymu Darbo kodekso (toliau – DK) 140 straipsnis papildytas nauja 2 dalimi, nustatant keletą naujovių, susijusių su išeitinių išmokų mokėjimo tvarka, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, taip pat jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.

DK 140 str. 2 dalis nustato, kad darbuotojui, atleistam pagal DK 129 str. (darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą (likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievolių nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo) iš darbo valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka, apskaičiuota atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje, pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.

Apskaitininkai ne tik skaičiuoja

thumb.66eb884bf200caaKad ir koks mažas būtų jūsų verslas, be bendrovėje dirbančio buhalterio ar samdomos buhalterinės apskaitos įmonės paslaugų jis greičiausiai neišsivers.

Įvairius mokesčių, buhalterinės apskaitos, atlyginimų mokėjimo ir panašius klausimus pradedantieji verslininkai dažniausiai vadina kaip sudėtingiausius ir keliančius daugiausia problemų. Gerai, jei klaidos daromos pirmuosius veiklos metus, per kuriuos už jas niekas nebaudžia. Vėliau nesugebėjimas tvarkyti biurokratinių reikalų gali nemažai kainuoti.

Dividendų alternatyva – įstatinio kapitalo mažinimas

thumb.66eb884bf200caaAkcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse pasibaigus finansiniams metams šaukiami eiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai. Jie turi vykti kasmet, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo bendrovės finansinių metų pabaigos. Jeigu bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, akcininkų susirinkimas privalo įvykti ne vėliau kaip iki balandžio 30 d. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime tvirtinamas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys, skirstomas paskirstytinasis bendrovės pelnas (nuostoliai). Be to, tik eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, kai yra patvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir paskirstytas paskirstytinasis bendrovės pelnas, gali būti priimtas sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą ir dalį jo išmokėti akcininkams.